- burkšt
- bùrkšt interj. 1. purkšt, tirkšt (trykštelėjimui žymėti): Bùrkšt alus šoka J. 2. išbyrėjimui žymėti: O iš daržo išbėgus, tik bùrkšt stiklai iš žiursto išbiro ir tuojau pasivertė į vaikelius Jrk90. Vos tik (šaudyklę) prideda, tuoj žybt, bùrkšt tokių kai žirnių sauja Š.
Dictionary of the Lithuanian Language.
